- vienvalios
- vienvaliõs adv. be paliovos, nuolat: Nepastebėjau, kaip [širšės kamaroje] gūžtą padarė, ir vienvaliõs kamaron vaikščiojau Ob. Vienvaliõs dejuoja ir dejuoja Rk. Šiemet šlapi metai: vienvalios lyja ir lyja Svn. Bobelė buvo nesveika, vienvalios kosėdavo ir nieko negalėdavo dirbt BsPII243. Tuo tarpu jo pati, palikus namie, kūrena pečių ir vienvalios bėgioja pro duris žiūrėtų, ar jau ateina vyras su rūbais LTsIV277.
Dictionary of the Lithuanian Language.